STRAIPSNIAI

Tikriausiai kiekvienas sutiktų, kad kai kuriuos įprastus patogumus galima paaukoti vardan ramybės ir galimybės būti gamtoje, atokiau nuo miesto šurmulio. Labai dažnai tiek sodų bendrijose esančių poilsio namelių, tiek atokių vienkiemių sodybų gyventojai ne savo noru atsisako pagrindinių patogumų: nuolatinio vandens tiekimo ir vonios bei tualeto viduje.

Žodis „atsisako“ čia tinka nevisai tiksliai, nes tą jie daro ne savo noru – šių patogumų ten tiesiog nebuvo įsigyjant turtą, ar pasirodė per sudėtinga įsirengti statantis. Seniau statyti nameliai sodų bendrijose, kaip ir kaimuose ar atokiuose vienkiemiuose esantys namai neturėjo daugelio patogumų, be kurių šių dienų žmogus neįsivaizduoja kasdienybės… skaitykite toliau 

Kasmet artėjant pavasariui dažnas miesto gyventojas susimąsto apie nuosavos sodybos įsigijimą. Nuo miesto triukšmo, taršos ir nuolatinio skubėjimo pavargę miestiečiai vis dažniau ieško kur galėtų atsipalaiduoti gamtos apsuptyje ir atitrūkti nuo kasdienių rūpesčių.

Sveikatos priežiūros specialistai akcentuoja, kad spartų gyvenimo ritmą gyvenantys žmonės dažniau skundžiasi ne chronišku fiziniu, bet psichologiniu nuovargiu, tad poilsis gamtos apsuptyje ir savo poilsio namų aplinkos ir buities rūpesčiai ir darbai padeda pailsėti emociškai ir išsikrauti fiziškai.

Taigi ko vertėtų nepamiršti, jei vis tik nusprendėte įsigyti sodybą skirtą poilsiui… skaitykite daugiau

Savivaldybės Aplinkos ministerijai siūlo aiškiai susidėlioti prioritetus vandentvarkos sektoriuje. Savivaldybės atkreipia dėmesį į esamą probleminę vandentvarkos ūkio padėtį šalyje.

Lietuva yra gavusi įspėjimą iš Europos Komisijos dėl neįvykdytų įsipareigojimų – ne mažiau kaip 98 proc. nuotekų surinkti centralizuotai 2 tūkst. ir daugiau gyventojų turinčiose gyvenvietėse (aglomeracijose). Tai apima ir šalyje vis dar pakankamai paplitusius lauko tualetus, kurių galima rasti didesniuose ar mažesniuose miestuose. Jeigu iki 2023 metų to nepasieksime – Lietuvai gresia milijoninės sankcijos… skaitykite toliau 

Lietuva iki 2022 metų ketina įgyvendinti miesto nuotekų valymo direktyvą. Europos Komisija jau yra pradėjusi pažeidimo procedūrą dėl nepakankamo gyventojų prisijungimo prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų.

„Kol neužtikrintos direktyvos nuostatos, tol gresia piniginės sankcijos“, – sakė Aplinkos ministerijos taršos prevencijos politikos grupės vyriausiosioji specialistė Judita Vaišnorienė. Ji nurodė, kad 2019 metų gegužės 2 dieną įsigaliojo Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas. „Įstatyme įtvirtinta savivaldybėms pareiga iki 2021 metų kovo 1 dienos pakeisti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus, kuriuose turės būti nustatytos aglomeracijų ribos… skaitykite daugiau

Vandens šulinys – žemėje iškastas rezervuaras skirtas pasiekti požeminį vandenį. Dažnam mūsų tokie šuliniai vis dar asocijuojasi su vandens nešimu sklidinais kibirais senelių ar prosenelių sodybose, ar net magišku atributu, į kurį, sugalvojus norą, tereikia įmesti monetą. Nepaisant to iki šių dienų jie vis dar atlieka savo svarbiausią funkciją – aprūpinti gyventojus vandeniu. Tiesa, dabar viskas vyksta daug moderniau.

Nors geriamojo vandens tiekimas XXI-jame amžiuje bet kurioje civilizuotoje šalyje yra savaime suprantamas reiškinys, tačiau įsigijus sklypą naujakuriams tai vis dar tampa galvos skausmu. Jie turi nuspręsti ar bus kasamas giluminis gręžinys, ar šulinys… skaitykite toliau 

Miestų gyventojai įprastai nesuka galvos, kur patenka iš mūsų praustuvių ištekantis vanduo. Nuotekų tvarkymas mieste nėra problema, nes nuotekos tiesiog patenka į centrinę kanalizaciją – tai itin patogus ir rūpesčių nekeliantis būdas atsikratyti purvino vandens iš vonių, tualetų, skalbimo mašinų ar indaplovių.

Deja, jei gyvenate užmiestyje, ypač, jei esate įsikūrę atokesnėje kaimo vietovėje, tikėtina, kad jūsų namai nėra prijungti prie centrinės nuotekų sistemos, todėl kanalizacijos įrengimas ir nuotekų valymas bei šalinimas yra atskiras kiekvieno namų ūkio reikalas… skaitykite daugiau

Nors gyvename civilizuotoje valstybėje – nemaža dalis Lietuvos gyventojų vis dar neturi vandentiekio ar kanalizacijos ir naudojasi lauko tualetais. Negana to, kad pastarieji teršia namų aplinką, taip teršiami ir giliau esantys gruntiniai vandenys, o kas baisiausia ir geriamasis vanduo.

Asmenys, vis dar besinaudojantys lauko tualetais, aplinkos tarša nesirūpina ir nuotekų valymas jiems ne prioritetas. Dalis jų net nesusimato apie galimybę įsirengti vietinę kanalizaciją, o kitiems, kurie galbūt norėtų, anot jų pačių, tam trūksta lėšų. Tokių gyventojų buitinės nuotekos patenka į gruntinius vandenis, taip keldamos ligų ir įvairių infekcijų pavojų. Su tokiomis nuotekomis į aplinką patenka daug organinių, azoto bei fosforo junginių, o dėl to prastėja tiek šalies vidaus vandenų, tiek Baltijos jūros būklė… skaitykite toliau 

Lietuva tapusi Europos Sąjungos nare, įsipareigojo per tam tikrą laikotarpį apsirūpinti kokybiška vandenvala. Tai viena iš ES direktyvų. Deja, Lietuvai jau grasinama baudomis, kadangi direktyva laiku nebuvo įgyvendinta.

Nemaža dalis Lietuvos gyventojų vis dar naudojasi lauko tualetais, kurie neužtikrina kokybiškų nuotekų valymo ir dažnai teršia aplinką ir net gyventojų geriamąjį vandenį.

Neįgyvendinus direktyvų Lietuvai ir gyventojams, kurie nesutiko ar negali prisijungti prie bendros nuotekų valymo sistemos, teks mokėti didžiules, milijonines baudas… skaitykite daugiau

Vis garsiau kalbant apie aplinkos apsaugą diskusijų centre atsiduria ir nuotekų tema. Jau nuspręsta, kad Lietuvos gyventojai privalės keisti nuotekų tvarkymo įpročius: 98 proc. nuotekų turės būti surenkama centralizuota nuotekų surinkimo sistema, o 2 proc. – individualiais įrenginiais. Grynas.lt aiškinasi, kaip teisingai tvarkyti nuotekas tiems, kurių namų ūkiai nebus prijungti prie bendrų nuotekų tvarkymo sistemų.

Lietuva, tapusi Europos Sąjungos (ES) nare, įsipareigojo per tam tikrą laikotarpį įgyvendinti ES direktyvų reikalavimus. Vienas iš jų – kokybiška vandenvala. Jokia paslaptis, kad tose vietose, kur nėra vandenvalos sistemų, nuotekos dažniausiai išpilamos į nesandarias pačių gyventojų įsirengtas nuotekų duobes, todėl jos pasiekdamos gruntinius vandenis vėl grįžta į nuotekas išpilančių žmonių, arba jų kaimynų šulinius. Dar blogiau, kai nuotekos tiesiog pilamos į upes: taip jos ne tik patenka į gruntinius vandenis, bet ir teršia pačias upes, žuvis, kurios vėliau pasiekia mūsų stalą… skaitykite toliau (delfi.lt)

Lietuvoje susiklostė paradoksali situacija: kol nenorintys jungtis prie nuotekų tinklų gąsdinami baudomis, kiti siekia atsisakyti lauko tupyklų ir pagaliau pradėti naudotis civilizuotais tualetais. Tačiau čia atsimušama tarsi į sieną – valdininkai į sodininkų prašymus nereaguoja.

Būtent tokia situacija susiklostė Kauno rajono Lapių seniūnijoje esančioje sodininkų bendrijoje „Lepšiškiai“. Soduose nuolat daugėjant gyventojų susiduriama su didele problema – kaip tvarkyti nuotekas, kad aplinkai nebūtų daroma žala. Šiuo metu dauguma sodininkų yra įsirengę lauko tualetus, kurie gali kelti grėsmę šulinių vandens kokybei… skaitykite daugiau (delfi.lt)