Nemaža dalis Lietuvos gyventojų vis dar neturi vandentiekio ir kanalizacijos, bei naudojasi lauko tualetais. Deja tai neužtikrina kokybiškų nuotekų valymo ir dažnai teršia aplinką, ir net gyventojų geriamąjį vandenį.
Neįgyvendinus direktyvų Lietuvai ir gyventojams, kurie nesutiko ar negali prisijungti prie bendros nuotekų valymo sistemos, teks mokėti didžiules baudas. Dėl to jau kilo nemažas susirūpinimas, nes baiminamasi, kad laiku susitvarkyti spės tikrai ne visi.
Daugiau kaip 2 tūkst. gyventojų turinčiose gyvenvietėse privalomai turi veikti centralizuota vandens tiekimo ir nuotekų valymo sistema, o Lietuva turi užtikrinti, kad ne mažiau kaip 98 proc. gyventojų naudotųsi šia infrastruktūra.
Šiai dienai gyventojai, besinaudojantys lauko tualetais, aplinkos tarša nesirūpina – buitinės nuotekos patenka į gruntinius vandenis ir taip kelia didelį ligų protrūkio ar įvairių infekcijų pavojų. Su tokiomis nuotekomis į aplinką patenka daug organinių, ir azoto bei fosforo junginių. Atitinkamoms institucijoms informavus gyventojus, kad nuotekas reikia tvarkyti tinkamai, dažniausiai pasigirsta priekaištas, kad „o kas už visa tai sumokės, nėra pinigų” ir pan.
Kai kurie gyventojai jau naudojasi nuotekų valymo įrenginiais, bet dažnai jie yra pasenę ir nekokybiški. Nuotekų surinkimo talpyklos neretai ištuštinamos būna tik tais atvejais, kai persipildo ir išsilieja. Aplinkosaugos specialistai tikrina tokius gyventojus ir jeigu pastebima žala aplinkai – įrenginiai nesandarūs arba jų turinys prateka – gyventojai baudžiami net iki 240 eurų bauda.
Dalis namų ūkių jungiasi prie centralizuotos nuotekų valymo sistemos, bet tie, kurie gyvena vienkiemiuose, ar nedidelėse gyvenvietėse tokios galimybės neturi.
Greičiausiai, patogiausia išeitis – nuotekų valymo įrenginiai. Jie dažniausiai pasirenkami tose vietose, kur nėra galimybės prisijungti centralizuotos nuotekų sistemos, arba dėl toli esančios centrinės nuotekų magistralės, tai yra tiesiog per brangu. Gyventojai tokiais atvejais turi dvi pagrindines išeitis: įsirengti nuotekų valymo įrenginius, arba nuotekų surinkimo talpyklas, šitaip išvengdami baudų ir saugodami gamtą, bei gruntinius vandenis.
Detalesnę informaciją apie tai suteikia specializuotų nuotekų valymo įrenginių ekspertas, Linas Stonys:
„Įprastai mes su klientu kalbamės, išsiaiškiname poreikius, konsultuojame ir nuoširdžiai ieškome jam tinkamiausio varianto kainos ir kokybės atžvilgiu. Nuotekų surinkimo talpyklos yra kiek pigesnis variantas, nei nuotekų valymo įrenginiai, tačiau jos taip pat tinkamos kokybiškam nuotekų tvarkymui. Bendradarbiaujame su lietuviškomis gamybos įmonėmis kaip August ir ko, Feliksnavis ar Traidenis, kurios kokybiškus įrenginius gyventojams gali pasiūlyti už prieinamą kainą. Žinoma, nuotekų valymo įrenginių kaina skiriasi priklausomai nuo to, kelių žmonių namų ūkį įrenginiui reikės aptarnauti.“
Biologiniais buitinių nuotekų valymo įrenginiais išvalytos nuotekos šalinamos į aplinką, nepadarant žalos gamtai. Jos įprastai nuvedamos į pakeles, melioracijos griovius, kitus atvirus vandens telkinius. Išvalytos nuotekos filtruojamos į gruntą per infiltracinius laukus ar šulinius. Tokį vandenį vėliau dar galima panaudoti kaip techninį buityje: vejų laistymui, automobilių plovimui, ar pan.
„Tiek surinkimo talpas, tiek valymo įrenginius montuojame jau šešiolika metų ir kasmet nuotekų tvarkymu besirūpinančių vis daugėja. Tačiau, žiūrint į visumą, tai gyventojų, įsirengusių kokybiškus nuotekų valymo įrenginius, deja, dar labai nedaug. Įprastai juos naudoja didesnėse gyvenvietėse įsikūrę asmenys, stambesni ūkininkai, arba modernių kaimo sodybų gyventojai, neretai ir įmonės.“ – tvirtina L. Stonys.
Jei dar nesate įsirengę kanalizacijos ir susitvarkę savo nuotekų valymo sistemos, turėtumėte suskubti tai padaryti. Juolab, kad būdų tam yra daug, tereikia pasirinkti patogiausią ir prieinamiausią. Kreipkitės į specializuotas įmones, kurios padės surasti tinkamiausią sprendimą.