Pilnas vandens kelias. Apie šulinius, nuotekas ir vandens įrenginių svarbą

Žmonių veiklai ir pramonės industrijai nesustabdomai augant, vis aktualesnis tampa vandens panaudojimo ciklas, kad galėtume mėgautis nenutrūkstamais kokybiškais procesais ir kaip galėdami mažiau kenktume gamtai.

Jei nesusiduriame su statybomis ar ūkio darbais, tikrai retai susimąstome kaip gi atrodo tas pilnas vandens kelias. Jei trumpai – švarų vandenį gauname iš žemėje esančių vandens gyslų, o mūsų namus jis pasiekia jau paruoštas naudojimui. Tuo tarpu nuotekos yra mūsų jau panaudotas vanduo, kuriuo taip pat turime atitinkamai pasirūpinti.

O jei atsiduriate situacijoje, kuomet reikia pasirinkti kaip vanduo atkeliaus į jūsų namus, arba pasirūpinti kaip jis iškeliaus iš jūsų namų ar ūkio, nuo ko reiktų pradėti?

 

Vandens kelias iš gamtos į mūsų namus

 

Vandens kelias iki jūsų namų truputėlį skiriasi nuo to, ar gyvenate mieste, kur įrengta centralizuota vandens tiekimo sistema ir jums tereikia prie jos prisijungti, ar gyvenate atokesnėje vietovėje, kur vandens tiekimu gali tekti pasirūpinti pačiam. Tačiau, kad ir kur gyventumėt – vandens kelias visuomet prasideda nuo požeminio vandens. Kitaip – vandens gyslos ir gruntinių vandenų.

 

Vandentiekio įrengimas. Ką reikia žinoti ir kaip išsirinkti?

 

Norėdami gauti švarų vandenį iš gamtos savo namams, pirmiausia turėsite pasirinkti ar kasite šulinį, ar pasirinksite gręžinį. Abiem būdais pasieksite savo sklype esantį geriamą vandenį, tačiau tarp šių vandens gavybos būdų yra vienas pagrindinis skirtumas – gręžinio vanduo neretai išgaunamas iš giliau, vanduo gali būti švaresnis, tačiau šulinio kasimas yra daug kartų pigesnė alternatyva. Lietuvoje gruntiniai vandenys yra švarūs, tinkami naudojimui be itin specialių valymo ir filtravimo priemonių, todėl šuliniai pasirenkami dažniausiai.

Prieš pradėdami kasti šulinį turėsite surasti vandens gyslą, parinkti tinkamą vietą šuliniui ir pasirūpinti visais šuliniui reikalingais įrengimais.

Nors iš pirmo žvilgsnio šulinys gali atrodyti itin paprastas ir primityvus būdas turėti švarų vandenį jums reikiamoje vietoje – iškasti ir įrengti šulinį tinkamai, tikrai reikia specifinių žinių, technikos ir nemažai patirties.

Nerekomenduojame šulinio įrengime eksperimentuoti – pasitelkite tam įgudusius specialistus. Nors šulinio kasimo būdai nėra stipriai pakitę daug amžių, nedidelis netikslumas gali lemti tai, jog turėsite darbus pradėti iš naujo.

Norėdami surasti vandens gyslą ir tinkamai parinkti būsimo šulinio vietą būtinai pasikonsultuokite su praktinės patirties turinčiais specialistais, kurie ne tik atras tinkamą vietą, tačiau įvertins, ar pasirinkta vieta yra pakankamai atoki nuo tiesioginių gruntinių vandenų ir taršos vietų, tinkamo atstumo nuo gyvenamųjų namų ir dirbamų laukų, kurie gali būti užteršti trąšomis, tvarto ar tualetų nuotekomis. Jei nėra galimybės to išvengti, tuomet būtina apskaičiuoti ir parinkti saugius atstumus nuo galimų taršos vietų.

Įrengiant šulinį taip pat reikalinga paskaičiuoti šulinio gylį. Tokius skaičiavimus tiksliausiai atlieka dirvožemį ir vietovę įvertinę kasybos specialistai, mat šulinio gylis priklausys nuo gruntinių vandenų lygio. Kuo giliau teka gruntiniai vandenys – tuo giliau kasti reikės ir tuo daugiau šulinio rentinių įrengimui prireiks.

Pats šulinio iškasimas įprastai trunka 2-3 dienas. Kai kur šulinių kasimas atliekamas rankiniu būdu, nors dabar dažniausiai įgudę specialistai renkasi kasti mechanizuotai. Mechanizuotas būdas, naudojantis naujausiomis technologijomis gerokai greitesnis ir tikslesnis.

Labai svarbūs kokybiško ir ilgaamžio šulinio įrengimui – betoniniai žiedai. Būtent žiedais sutvirtinami šulinio iškasos kraštai ir sulaikomas paviršinis vanduo. Žiedai gaminami įvairių matmenų, geriausia parenkami pagal poreikius. Nuo šulinio žiedų kokybės labai didele dalimi priklauso ir viso šulinio kokybė.

Šulinio iškasimo kaina svyruoja priklausomai nuo grunto, kurio tipas kasimo darbus gali apsunkinti, bei šulinio gylio, nes didelę dalį šulinio kaštų sudaro žiedai. Įprastinėmis sąlygomis vidutinio gylio šulinio kaina svyruoja apie 1000 eurų.

Šulinio kasimui neprireiks jokio leidimo ar projekto, įrengimo darbai įprastai kainuoja daug pigiau nei vandentiekio sistemos projektas ir įrengimas, o ir šulinio vanduo jums bus nemokamas! Tiesa, vandens kokybę rekomenduojama reguliariai tikrinti pas specialistus.

Iškasus tinkamą šulinį reikės pasirūpinti ir visais likusiais šulinio įrenginiais, kad vanduo pasiektų čiaupą.

 

Gręžinio įrengimas

 

Gręžiniai įrengiami giliuosiuose žemės sluoksniuose ir yra skirti išgauti vandenį slėginiu arba kitaip spūdiniu principu. Suslėgtas vanduo, tarp nelaidžių žemės sluoksnių įrengus gręžinį, prasiveržia į žemės paviršių. Todėl gręžiniu išgaunamas vanduo dar vadinamas arteziniu. Didžiausias gręžinio privalumas – tinkamai įrengto gręžinio vanduo niekada nesibaigs.

Norėdami įsirengti gręžinį pirmiausia turėsite pasirūpinti savivaldybės leidimais, bei projektu. Gręžinio įrengimo darbai užtruks nuo 1 iki 3 dienų kol bus tinkamai išgręžtas arba išpumpuotas pats gręžinys, vėliau bus klojamas vandentiekio vamzdynas ir montuojamas hidroforas, bei kita vandens tiekimo įranga.

Pilnai paruošto gręžinio vandenį, prieš naudojimą, būtina patikrinti laboratorijoje. Įvertinus jo tinkamumą ir cheminę bei mineralinę sudėtį, priklausomai nuo žemės sluoksnio, kuriame rasis vanduo ir jo uolienų struktūros, gręžiniui gali reikėti parinkti filtrą.

Įsirengę gręžinį taip pat turėsite užtikrinti nenutrūkstamą elektros tiekimą, kadangi svyravimai ir pokyčiai gali padaryti nemenkos žalos, ar netgi, sugadinti gręžinio įrengimus. Neretai, netinkamai išgręžtas gręžinys arba netinkamai prižiūrima įranga sugenda ir sukelia daug galvos skausmo.

Gręžinio įrengimo kaina, paties įrenginio gylis ir vandens kėlimo įranga priklausys nuo vietovės sąlygų ir reikiamo gauti vandens kiekio, todėl ją apskaičiuoti įmanoma tik tinkamai ištyrus pasirinktą vandentiekio vietą.

Kvalifikuotai ir patikimai įrengtas gręžinys bus ilgalaikė investicija. Naudojant gręžinį ir pastebėjus bet kokius pokyčius nuo įprastos slėgio normos būtina kreiptis į kvalifikuotus specialistus.

 

Taigi, ką rinktis, šulinį ar gręžinį?

 

Labai trumpai atsakyti ir išrinkti neįmanoma, galbūt palyginimas net nėra visiškai tinkamas. Kadangi įrengimai labai skirtingi ir pasirinkimą sąlygoja jūsų poreikis, o dar labiau vietovė. Turėdami galimybę rinktis pagalvokite kokio kiekio vandens jums prireiks, kokia ūkinė veikla vietovėje yra vykdoma ir apsvarstykite abiejų variantų pliusus bei minusus.

Renkantis vandenį savo namams turėsite įvertinti visus pliusus ir minusus, gręžinys bus modernaus ir šiuolaikiško pasirinkimo pusėje, o šulinys – patikima klasika. Visgi, kodėl Lietuvoje populiariausias kol kas išlieka šulinys?

 

Štai 5 pliusai renkantis šulinį:

1. Lietuva yra Baltijos artezinio vandens baseino centre, kuriame daug gėlo požeminio vandens, o gruntiniai bei telkinių vandenys yra tikrai švarūs. Todėl norint tinkamo vandens visai nebūtina gręžti gręžinio.
2. Gręžinio vanduo nebūtinai turės mažiau mineralų ir priemaišų negu šulinio vanduo.
3. Šulinio kasimo darbai daug paprastesni negu gręžinio.
4. Šulinio priežiūra, valymas ir remontas daug paprastesni nei gręžinio. Gręžiniui teks užtikrinti nenutrūkstamą elektros tiekimą, periodiškus tikrinimus ir slėgio stebėjimą.
5. Šulinys – bent keletą, o kartais net keliolika kartų pigesnis pasirinkimas.

 

Kada rinktis gręžinį?
5 variantai kuomet gręžinys turi didesnius privalumus nei šulinys:

1. Jei vandens gysla labai giliai, gilaus šulinio kasimas bus sudėtingesnis, o ilgainiui labai gilus šulinys gali tapti nestabilus. Tad jei vanduo itin giliai – rinkitės gręžinį.
2. Jeigu įvertinus hidrogeologinę situaciją jūsų vietovė pelkėta – šulinio vandens nebus galima gerti, kadangi į jį pateks paviršiniai vandenys ir visos lietaus nuoplovos. Tad pelkėtose vietovėse rekomenduojama rinktis gręžinius.
3. Kadangi gręžinys gręžiamas klintyse, kur vandeningas sluoksnis yra visur nuo 20 iki 200 metrų gylyje, tai išsprendžia bet kokias vandens užterštumo problemas.
4. Iš gręžinio galima išgauti neribojamą kiekį vandens.
5. Gręžinys gali būti naudojamas Žemės geoterminei šilumai gauti.

 

Kibiras ar vandens siurblys – hidroforas?

 

Tiesa, kad moderniame gyvenimo tempe prireiks tikrai kito sprendimo nei iš šulinio semti vandenį kibirais.

Vandens siurblys arba kitaip, hidroforas – automatinė vandens tiekimo sistema, užtikrinanti tolygų vandens srautą ir slėgį, imdama jį iš šulinio. Tai pigus ir paprastas būdas turėti pastovų geriamojo vandens tiekimą į namus.

Nuo šulinio iki namo iškasus tranšėją ir pravedus vamzdžius, o namuose įrengus vandens siurblį turėsite pilnai pajungtą vandentiekį. Tereikės kriauklės su čiaupu ir vanduo jau namuose!

Tiksliai žinodami šulinio ir vandens pajungimo vietą name specialistai galės parinkti jums tinkamas vandentiekio įrengimo priemones. Žinodami kaip toli ir kaip giliai yra vanduo, jie galės parinkti tinkamą hidroforą, pagal jūsų vietovės gruntą ir nuolydžius parinks tinkamus vandentiekio vamzdžius, bei kitas reikalingas medžiagas. Tiksliai įvertinti įrengimų vietą labai svarbu, nes hidroforai dažnai statomi pakankamai toli nuo vandens šaltinio, arba vanduo yra labai giliai šulinyje, todėl netinkamai parinktas vandens siurblys tiesiog neveiks.

Hidroforo įrengimo kaina svyruoja priklausomai nuo atstumų (nuo šulinio iki hidroforo), aukščio, iš kurio reikės pakelti vandenį, bei paties siurblio specifikacijų, tačiau visos įrangos vidutinė kaina yra tarp 500 – 800 eurų.

Pagrindinis patarimas renkantis hidroforą – tinkamai įvertinti galingumą. Parinkus per silpną vandens siurblį, jis nepajėgs užtikrinti pastovaus slėgio ir atsukę čiaupą jausite vandens slėgio svyravimus.

Norėdami patikimo hidroforo su pastovaus slėgio sistema rinkitės tokį, kuris turės integruotą slėgio palaikymo keitiklį. Tokiu atveju kai jums prireiks daugiau vandens (atsuksite kelis čiaupus vienu metu), slėgio jutiklis įjungs siurblį veikti didesniu pajėgumu.

 

Vandeniu namuose jau pasirūpinome, kaip tinkamai pasirūpinti nuotekomis?

 

Kodėl nuotekų valymas toks svarbus? Kadangi vanduo yra neatsiejama mūsų gyvybės dalis ir tiek švarus vanduo, tiek užterštas vanduo sudaro vieną vandens ciklą. Todėl tiesiogiai turime pasirūpinti ir mūsų panaudoto vandens valymu.

Užterštas vanduo tiesioginę įtaką turi:

SVEIKATAI. Jei vanduo netinkamai išvalytas, jame gali būti įvairių ligų sukėlėjų. Kadangi žmonės gyvena taip arti vandens telkinių, šalia dirbame ir ilsimės, nuodingos bakterijos privalo būti pašalintos iš nuotekų ir nepatekti atgal į vandens sistemą ir į mūsų naudojamą vandenį

GYVYBEI VANDENYJE IR GAMTAI. Švarus vanduo yra kritiškai svarbus augalams ir gyvūnams. Tai svarbus aspektas ne tik žuvininkystei, sportinei žvejybai ir vandens gyvūnams, tačiau bendrai visiems augalams ir gyvūnams. Netinkamai prižiūrint kenksmingas nuotekas yra pavojus, kad gruntiniai vandenys gali tapti nebetinkami naudojimui.

LAISVALAIKIUI IR GYVENIMO KOKYBEI. Mes esame tiesiogiai susiję su jūromis, ežerais, upėmis ir esame tiesiogiai priklausomi nuo pakrančių ir industrijos esančios šalia jų. Vanduo – kaip žaidimų aikštelė mums visiems. Jei jis nėra tinkamai išvalytas ir saugus – kenksime ne tik savo sveikatai, aplinkai, bet ir ateičiai. Dauguma didelių pakitimų gali būti negrįžtami.

 

Ką svarbu žinoti apie nuotekas?

 

Nuotekų valymas yra lygiagrečiai svarbus vandens naudojimui, kadangi visas vanduo, tiek švarus, tiek ir nuotekos, yra susiję viename bendrame vandens cikle. Taigi, prieš grįždamas į gamtos ciklą, vadinamasis juodas vanduo, iškeliavęs iš gyvenamųjų namų ar iš pramonės industrijos turi būti kruopščiai išvalytas.

Vanduo užteršiamas gali būti tiek dėl įvairiausios žmogaus veiklos tiek ir dėl gamtos veiksnių. Tokiame vandenyje galima rasti maisto atliekų, įvairių aliejų, kenksmingų cheminių medžiagų ir jų junginių. Iš gyvenamųjų namų atsirandančios nuotekos, tai vanduo iš kriauklių, dušų, vonių ir tualetų, skalbimo mašinų ir indaplovių.

Verslai ir gamybos pramonė savo vykdomuose procesuose taip pat teršia vandenį įvairiomis savo gamybos atliekomis ir cheminėmis medžiagomis priklausomai nuo vykdomos veiklos. Vis griežtėjantys reglamentai ir augantis žmonių sąmoningumas verčia ieškoti atsakymų kaip kiekvienas savo namų ūkyje ar vystomoje pramonės šakoje galime rasti sprendimų nepaliksiančių didelės taršos.

Gali atrodyti, kad gamta turi puikų gebėjimą susitvarkyti su nešvarumais ir nuotekomis, tačiau natūraliai išvalyti gamtos procesai gali tik nedidelius kiekius vandens, juolab miestuose mes turime padėti lietaus ar sniego tirpsmo vandens valymui. Tankiau apgyvendintose vietovėse, ypatingai miestuose, lietaus vanduo nėra skaidrus ir švarus. Nuodingos ir kenksmingos medžiagos kartu su lietumi nuteka nuo stogų, pastatų ir automobilių, bei gatvėmis patenka į bendrą miesto nuotekų kanalą, kur specialiuose valymo įrenginiuose yra išvalomas. Jei taip nebūtų – toks vanduo gali sukelti stiprius pakitimus visoje vandens ekosistemoje.

Taigi, vandens taršos kiekis tikrai didžiulis, bet yra priemonių, kaip galime tą kasdienį vandens valymo procesą užtikrinti, kad kasdien išleidžiamos tonos nuotekų nepatektų į gyvą gamtą. Galime tinkamai pasirūpinti savo nuotekomis.

 

Vandens valymo kelias – nuotekų surinkimo talpyklos ar biologiniai valymo įrenginiai?

 

Nuosavame name, nedideliame ūkyje, ar kituose pramonės objektuose itin svarbus klausimas yra nuotekų surinkimo ir pašalinimo būdai, bei teisingas jų įrengimas. Didelę dalį galvos skausmo šiuo klausimu išsprendžia jei turite galimybę, pagal savo veiklos sritį, prisijungti prie centralizuotos sistemos.

Nesant tokiai galimybei turėsite nuspręsti ar jūsų ūkio subjektui labiau tiktų nuotekų surinkimo talpykla ar valymo įrenginys. Turėsite apskaičiuoti ir nuspręsti kuris būdas bus saugiausias atsiradusių nuotekų likvidavimui, išvalymui ir perdirbimui.

 

Nuotekų valymo įrenginiai

 

Mieste ir didelėse gamybos įmonėse yra rengiamos specialios centralizuotos nuotekų valymo sistemos, todėl rinktis kaip bus tvarkomasi su buitinėmis nuotekomis nereikia.

Tačiau nedidele individualia nuotekų valymo sistema teks pasirūpinti kiekvienam norinčiam turėti visus patogumus privačiame name, sodo namelyje ar sodyboje, kur nėra prisijungimo prie centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos. Taip pat, tai bus reikalingas sprendimas nedideliems ūkiams, įmonėms, degalinėms ar pakelės kavinėms, net sodų bendrijoms, kurios įsikuria mažai apgyvendintose teritorijose, arba kur prisijungimas prie miesto nuotekų sistemų būtų ekonomiškai nenaudingas ar labai sudėtingas techniškai.

Reikia atkreipti dėmesį, kad nuotekų valymo įrenginį galite pasirinkti tik tuo atveju, jei jūsų vietovėje yra galimybė išleisti išvalytą vandenį į gamtą. Kitu atveju teks rinktis nuotekų surinkimo talpyklas.

Biologiniai nuotekų įrenginiai – draugiškiausia gamtai alternatyva, kadangi naudojant kokybišką biologinio nuotekų valymo technologiją įmanoma pasiekti net 99% išvalymą.

Išvalytą vandenį iš karto galima pakartotinai naudoti namų ūkio darbuose – laistant augalus, plaunant automobilį, jis gali būti naudojamas kaip techninis vanduo. Išleidus tokį vandenį į atvirus vandens telkinius ar lietaus nuotekų sistemą jis bus saugiai apdorotas gamtos ir pateks atgal į vandens sistemą.

Siūlome rinktis tik aukščiausios kokybės, sertifikuotus, ilgaamžius ir laiko patikrintus nuotekų valymo įrenginius. Kokybiškam įrenginiui suteikiama garantija ir įprastai didelės priežiūros nereikia. Pakanka kas pusę metų patikrinti, ar sistema neskleidžia nemalonaus kvapo ir ar neteršia aplinkinių vandens šaltinių. Įrenginio valymą visuomet patartina patikėti specialistams.

Renkantis nuotekų valymo įrenginį pirmiausia reikės įvertinti jūsų objekto dydį ir kokio galingumo valymo įrenginio jam aprūpinti reikės – mažo (iki 3 m³ kanalizacijos nuotekų per dieną) ar didelio (nuo 3 m³ kanalizacijos nuotekų per dieną ir daugiau).

Nuotekų valymo įrenginių kaina prasideda nuo maždaug 1200 eurų, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju įrenginį teks parinkti individualiai, pagal nuotekų tipą ir įrenginio apkrovą, taip pat ir pagal įrengimo specifiką kaštai gali svyruoti, todėl tik specialistas įvertinęs jūsų poreikį ir įrenginio lokaciją tiksliai apskaičiuos kainą.

Renkantis jūsų poreikiams tinkamiausią nuotekų valymo sistemą būtinai pasirinkite ekspertus, kurie pagal jūsų vietą išrinks tinkamiausią sprendimą būtent jums. Specialistams parinkus tinkamiausią sprendimo modelį pagal jūsų poreikius pamatysite, kad pasiūlymai yra prieinami ir naudingi.

Tinkamai eksploatuojant profesionalūs ir gerai pagal jūsų poreikius parinkti nuotekų valymo įrenginiai tarnaus ne vieną dešimtmetį, o ir gamintojai tokiems sprendimams suteiks ilgalaikes garantijas (sertifikuotiems Europos sąjungos įrenginiams apie 15 metų).

 

Nuotekų valymo įrenginių pliusai:

1. Itin paprasta priežiūra ir eksploatacija;
2. Tinkamai prižiūrint neskleidžia jokio pašalinio kvapo;
3. Tinkamai prižiūrimi sertifikuoti biologiniai nuotekų valymo įrenginiai itin efektyviai išvalo nuotekas;
4. Itin maža tikimybė (artima nuliui) užteršti gruntinius vandenis, kadangi valymo įrenginių talpyklos labai saugios.

 

Kaip veikia nuotekų surinkimo talpyklos?

 

Nuotekų surinkimo talpyklos – antras būdas pasirūpinti savo panaudoto vandens valymu. Tai didelio tūrio sandarūs gelžbetoniniai rezervuarai, kuriuose galima kaupti buitines, komunalines, srutines, paviršines, gamybines ir mišrias nuotekas.

Ypatingai svarbūs veiksniai renkantis nuotekų surinkimo talpyklą yra talpyklos dydis, sandarumas ir tinkamai veikiančios nuotekų surinkimo bei šalinimo sistemos. Nuotekų surinkimo talpyklos tipą ir talpą padės apskaičiuoti specialistai, įvertinę jūsų ūkio dydį ir pajėgumus.

Surinkimo talpos gaminamos iš ypač tvirtų, ilgaamžių gelžbetoninių rentinių. Tokio tipo talpyklos dažniausiai montuojamos, kai sklype yra aukštas gruntinis vanduo ir nėra kur išleisti išvalyto vandens iš nuotekų valymo įrenginio.

Nuotekų surinkimo talpyklos dažniausiai montuojamos po žeme, netoli gyvenamųjų pastatų arba pagal industrinio ar miesto projekto planą, šalia įrengiant privažiavimą prie rezervuaro. Dažniausiai įrengiami nuo 6 m³ iki 12 m³ dydžio rezervuarai, tačiau didžiausi galimi net iki 45 m³.

Įrenginėjant nuotekų surinkimo talpyklas į žemę yra įleidžiami gelžbetoniniai rentiniai. Kadangi rezervuarų dugnas bei sienos turi būti nelaidūs skysčiams – jie yra padengiami hidroizoliaciniu sluoksniu, laiduojančiu sandarumą visą objektų eksploatavimo laikotarpį.

Tekančios nuotekos surenkamos gelžbetoninėse nuotekų surinkimo talpyklose, o joms prisipildžius teks kviesti specialią techniką, kad nuotekos būtų išsiurbtos ir išvežtos apdorojimui. Ši paslauga nėra brangi, ją atlikti įmanoma visuose Lietuvos rajonuose. Pasirinkę šį nuotekų surinkimo būdą būsite atsakingi ir turėsite stebėti stebėti nuotekų kiekį, pasirūpinti reguliariu jų likvidavimu.

Nuotekų surinkimo talpyklų vienas svarbiausias elementų – jos turi itin būti sandarios. Būtent uždaro tipo gelžbetoninių rentinių rezervuarai iki minimumo sumažina gruntinių vandenų užteršimo galimybę ir per ilgą naudojimo patirtį įrodė patikimumą įvairiomis gamtinėmis sąlygomis. Taip pat jie atitinka visus gamtosauginius reikalavimus.

Bendrai šis nuotekų tvarkymo būdas yra pigesnis, nei valymo įrenginiai. Nuotekų surinkimo talpų kaina svyruoja apie 1000 eurų. Tokios talpyklos yra ilgaamžės ir itin patvarios.

 

Nuotekų surinkimo talpyklų pliusai:

1. Galite pasirašyti sutartis su nuotekų išvežėjais, kurie padės tinkamai periodiškai prižiūrėti rezervuarus ir jums patiems rūpintis nuotekomis ir rezervuarais nereikės;
2. Galima surinkti didelį kiekį nuotekų;
3. Tinkamai įrengtose talpyklose nuotekas galima kaupti tose vietovėse, kur negalima išleisti valymo įrenginių išvalyto vandens;
4. Gelžbetoninės nuotekų surinkimo talpyklos itin ilgaamžės;
5. Nuotekų surinkimo talpyklų kaina yra ženkliai mažesnė, nei nuotekų valymo įrenginių.

Įsikurdami naujame name ar įrenginėdami naują ūkio objektą, vandentiekio sistemos sprendimus patikėkite specialistams. Kad ir kiek straipsnių perskaitysite – neįgausite tiek techninių žinių ir patirties, kaip savo srities profesionalai. Įsivardinkite savo poreikius bei tikslus ir kreipkitės. Taip ir sutaupysite, ir turėsite kokybišką sprendimą!