Nuotekų surinkimo talpos srutų rezervuarai
Sandarios nuotekų surinkimo talpyklos, rezervuarai srutoms nedideliems ūkiams
2020-12-31

Kaip veikia biocheminiai ir biologiniai nuotekų valymo įrenginiai ir kaip išsirinkti tinkamiausią

biologiniai nuotekų valymo įrenginiai kaina

Įsirenginėdami individualų namą ar sodybą, komercines, gamybines ar prekybos patalpas tokioje vietoje, kur nėra galimybės prisijungti prie centralizuotos nuotekų sistemos, turėsite pasirūpinti vietine kanalizacija ir nuspręsti ar jums patogiau nuotekų surinkimo sistema, ar nuotekų valymo įrenginiai. Kiekvienu atveju tai labai individualus sprendimas, kuriam reikės kvalifikuoto techninio palyginimo atsižvelgiant į vietovės sąlygas, gruntą bei gruntinio vandens lygį, nuotekų kiekį ir užterštumą, galimybę užtikrinti įrenginių valymą, bei techninį aptarnavimą ir daugelį kitų veiksnių.

 

Renkantis nuotekų valymo sprendimus susidursite su didele pasiūla ir skirtingais techniniais parametrais. Kasyba komandos profesionalai dalinasi per daugiau nei dešimtmetį sukaupta patirtimi kaip išsirinkti jums tinkamiausią nuotekų perdirbimo sprendimą. Nuotekų surinkimo talpyklas jau aptarėme, šįkart dėmesys renkantis nuotekų valymo įrenginį.

 

Pagrindinis kriterijus renkantis nuotekų valymo procesus – nuotekų kiekis. Idealiausiu atveju nustatyti ir apskaičiuoti taršą ir perdirbimo/ surinkimo pajėgumus padės specialistai, kadangi kiekvieno įrenginio ir gamintojo gaminio pajėgumai skirsis. Tikslias technines charakteristikas reikia lyginti valymo įrenginių gamintojų charakteristikose.

 

Nuotekų valymo procesas gali būti itin paprastas, arba sudėtingas priklausomai nuo to, kokius teršalus gali tekti valyti. Bendrai – tai cheminių, biologinių ir fizinių procesų ciklas, kurio metu turi būti pašalinami biogeniniai ir organiniai teršalai, kad ūkio ar gamybos procesuose panaudotas vanduo būtų paruoštas grįžti į gamtos ciklą.

 

Nuotekų valymo procese yra kelios valymo pakopos:

 

1. Pirminis valymas arba mechaninis valymas. Tai stambių neištirpusių, nusėdančių medžiagų, tepalų, smėlio, riebalų pašalinimas sietais, grotomis, nugriebimas iš paviršiaus.

 

2.  Antrinis valymas – aerobiniuose arba anaerobiniuose biologiniuose įrenginiuose skaidomos organinės medžiagos.

 

3. Tretinis valymas – cheminių priemonių pagalba azoto, fosforo šalinimas ir vandens filtravimas bei dezinfekcija.

 

Bendrai – antrinis ir tretinis nuotekų valymas yra biologinių ir cheminių procesų derinimas, kuomet nestabilūs teršalai suyra. Antrinis valymas dažniausiai yra biologinis, kuomet mikroorganizmai nestabilius organinius junginius paverčia stabiliais – anglies dioksidu, nitratais, nitritais, fosfatais. Tretinis valymas dažniausiai yra cheminis, kuomet po biologinio valymo likę ištirpę teršalai verčiami netirpiais junginiais, kurie yra nusodinami. Galimi įvairūs valymo būdų derinimai.

 

Tokį išvalytą vandenį jau galima naudoti techninėms reikmėms arba išleisti į atvirus vandens telkinius.

 

4. Nuotekų dumblo apdorojimas.

 

 

Kuo skiriasi biocheminis ir biologinis nuotekų valymas?

 

Pagrindinis reikalavimas valant bet kokias nuotekas – išvalyti azotą, fosforą ir bet kokias kitas vandenyje ištirpusias priemaišas. Jų skirtingų itin gausu buitinėje chemijoje, asmeninės higienos priemonėse, taip pat ir ūkio bei pramonės procesuose naudojamoje chemijoje.

 

Biologinis nuotekų valymo procesas yra skirtas itin natūralioms nuotekoms apdirbti, kuriose nedaug cheminių priemaišų. Esant didesniam nuotekų kiekiui ir didesniam užterštumui reikės rinktis biocheminį nuotekų valymo įrenginį.

 

Biologiniai nuotekų valymo įrenginiai reikalauja pastovaus veikimo, todėl, jei naudojimosi įrenginiu poreikis nėra nuolatinis, geriau rinkitės biocheminį įrenginį, kurį periodiškai galima sustabdyti (tinka sezoninio naudojimo ūkiuose, sodybose).

 

Todėl pagal nuotekų pobūdį ir vartojimo specifiką turėsite pasirinkti ar jums tinkamas biologinis nuotekų apdirbimas, ar reikės rinktis biocheminį.

 

 

Kaip veikia biologiniai nuotekų valymo įrenginiai

 

Pagrindinis biologinio nuotekų valymo įrenginio klausimas – kokias nuotekas į jį galima leisti, ar jūsų ūkiui to pakaks?

 

Į biologinio valymo įrangą draudžiama pilti aliejų, riebalus (galima tik tiek, kiek natūraliai patenka indų plovimo metu), chemines medžiagas (lakus, dažus, balinančias medžiagas, medžiagas turinčias chloro), negalima pilti paviršinių nuotekų nuo stogo ar iš kiemo, vandens iš baseino (gali sutrikdyti hidraulinį sistemos veikimą).

 

Todėl dažniausiai biologiniai nuotekų valymo įrenginiai pasirenkami nedideliems namų ūkiams, kur didžiąją dalį nuotekų sudaro vonios kambarių, tualetų ar virtuvių nuotekos, jose visiškai nėra, arba yra itin mažai cheminių medžiagų. Dažniausiai tai ne didesni nei keturių asmenų namų ūkiai.

 

Visu įrenginio naudojimo laikotarpiu reikia stengtis nepadauginti buitinės chemijos, kuri gali suardyti natūralią aktyviojo dumblo ir mikroorganizmų ekosistemą ir neapkrauti įrenginio itin dideliais nuotekų kiekiais, nes didelis vandens kiekis gali išplauti aktyvųjį dumblą iš sistemos.

 

Biologiniuose nuotekų valymo įrenginiuose naudojami mikroorganizmai, kuriuos galima rasti ir natūralioje gamtinėje aplinkoje. Tai dviejų tipų mikroorganizmai – aerobiniai (kuriems reikalingas deguonis) ir anaerobiniai (deguonis nereikalingas). Valymo įrenginyje sudaromos palankios sąlygos tokiems organizmams gyventi, maitintis ir daugintis.

 

Iš vartotojo pusės – biologiniai nuotekų valymo įrenginiai yra itin atsparūs aplinkos poveikiui, jų eksploatacija nereikalauja daug priežiūros, jie suvartoja nedaug elektros energijos. Todėl toks nuotekų valymo būdas yra itin populiarus. Tinkamai parinkus valymo įrenginį, kokybiškai jį sumontavus priežiūros reikės minimalios.

 

Biologiniai nuotekų valymo įrenginiai gali būti intensyvaus arba ekstensyvaus valymo tipo. Intensyvaus valymo įrenginiuose kompresoriais tiekiamas didelis deguonies kiekis, kad būtų paspartinamas aerobinių mikroorganizmų gyvenimo ciklas, o sąlygos jiems daugintis ir kauptis būtų kuo palankesnės. Taip gana greitai susidaro palanki nuotekų apdirbimui ekosistema.

 

Intensyviai maišant nuotekas, aeraciniuose įrenginiuose susidaro aktyvusis dumblas, tai aerobinių mikroorganizmų ir nuotekų dalelių kuokštai, savo mitybai ir gyvybinei veiklai naudojantys organinius teršalus ir juos išskaidantys į vandenį, anglies dvideginį ir kitas medžiagas. Šio valymo procese dumblo kuokštės nėra prisitvirtinusios prie sienelių, tad šis būdas vadinamas biologiniu valymu nefiksuotais organizmais.

 

Kita biologinių įrenginių grupė – biologiniai filtrai arba kitaip vadinami fiksuoti. Tokiu atveju rezervuare yra stambiagrūdė filtruojanti įkrova (akmens skalda, plastmasiniai elementai). Per šią įkrovą pratekant nuotekoms, ant jos gabalų susiformuoja aerobinių mikroorganizmų sluoksnis, kuris atlieka biologinį nuotekų valymą. Šiuo atveju valymas atliekamas fiksuotais mikroorganizmais.

 

Ekstensyvūs biologiniai nuotekų valymo įrenginiai tai didelio ploto ir lėto veikimo valymo įrenginiai – filtracijos šuliniai, filtracijos laukai, augaliniai filtrai gaminami iš nendrių, smėlio ir žvyro filtrai, biologiniai tvenkiniai (be papildomos aeracijos).

 

Iš ūkio išeinančios nuotekos pirmiausia atskiriamos mechaniškai nuo didelių užteršimų ir stambiausių priemaišų. Vėliau jau keliauja į biologinį nuotekų valymo įrenginį, kuriame valymo procesą atlieka organizmai. Tokio tipo valymo įrenginiuose pasiekiamas net 90-98% nuotekų išvalymas.

 

Tačiau priklausomai nuo nuotekų sudėties biologinio valymo kartais gali nepakakti išvalyti patogeninius mikroorganizmus, todėl išvalytos nuotekos turės būti papildomai dezinfekuojamos.

 

Jeigu reikia pasiekti dar didesnį išvalymo lygį (tai dažniausiai priklauso nuo pačių nuotekų sudėties), švarą pasiekti bus naudojamas papildomas trečias valymo etapas filtruose, aerotvenkiniuose ir biotvenkiniuose, arba valymas chloru, ultravioletiniu švitinimu ir pan.

 

Biologinio valymo įrenginiuose kaip papildoma medžiaga darbo procese susidaro dumblas, kurį galima apdoroti sausinant, nukenksminant, pūdant (priklausomai nuo sudėties) ir naudoti ūkyje tręšimui ir pan.

 

Pats biologinio nuotekų valymo įrenginys montuojamas tokioje sklypo vietoje, parinktoje statinio techniniame plane, kurią lengvai gali pasiekti stambiagabaritė technika. Pagrindinė rekomendacija – toje sklypo vietoje turėtų nesikaupti lietaus vanduo.

 

Pilnai sukomplektuota parinkto dydžio talpa yra įkasama žemėje, sumontuojamas sandarus dangtį. Kuomet talpa jau įkasta, prie jos prijungiama orapūtė. Orapūtės atstumas nuo nuotekų valymo įrenginio turėtų būti ne didesnis kaip 8-10 metrų. Dėl skleidžiamo triukšmo ir galimos vibracijos, orapūtė montuojama negyvenamoje patalpoje.

 

Biologinį nuotekų valymo įrenginį taip pat galima montuoti ir esant aukštiems gruntiniams vandenims, tokiu atveju papildomai sumontuojant gelžbetoninį pagrindą, prie kurio valymo įrenginys bus tvirtinamas arba talpinti jį į sandarius gelžbetoninius žiedus. Taip pat, esant poreikiui, valymo įrenginį galima įrengti po važiuojamąja kelio dalimi. Tam taip pat reikės papildomos apkrovos paskirstymo įrangos iš gelžbetoninių plokščių ir polių.

 

Mikroorganizmai biologiniame nuotekų valymo įrenginyje

 

Yra du būdai kaip galima pradėti naudoti biologinį nuotekų valymo įrenginį.

Įsirengę talpyklą ir prijungę orapūtę, galite per du mėnesius natūraliai užauginti mikroorganizmus. Tačiau tokiu atveju į valymo įrenginį pirmą mėnesį turi patekti tik visiškai natūralios nuotekos be jokių cheminių medžiagų. Pilnai įrenginiu galite pradėti naudotis po dviejų mėnesių. Tokį, savaimį, biologinio nuotekų valymo įrenginį galima paleidinėti tuomet, kai lauke paros temperatūra nekrenta žemiau 10 laipsnių.

 

Kitas paleidimo būdas – atvežant į įrenginį aktyvųjį dumblą. Tokiu atveju, įrenginį pripildžius vandeniu ir prijungus prie įrenginio orapūtę, valymo įrenginys paliekamas veikti vieną parą. Po paros į įrenginį supilamas aktyvus dumblas iš tinkamai veikiančio biologinio valymo įrenginio. Leidus įrenginiui paveikti dar parą jau su pridėtiniu dumblu galima pradėti naudotis pilnai.

 

Pagrindinis biologinio nuotekų valymo įrenginio rūpestis – nuotekų valymo metu susidarančios atliekos, perteklinis dumblas, kurio tvarkymu turėsite pasirūpinti.

 

Kaip dažnai tai turėsite daryti priklauso nuo nuotekų kiekio ir talpyklos tūrio. Techniškai, dumblas negali sudaryti daugiau nei 60% viso tūrio, tad pasiekus šią ribą turėsite šalinti perteklinį dumblą. Perteklinio dumblo šalinimui 1-2 kartus per metus turėsite pasikviesti specialistus su technika ir išvalyti susikaupusį perteklinį dumblą bei atiduoti jį perdirbimui.

 

Biologinio nuotekų valymo įrenginio išvalytą vandenį galima saugiai išleisti į vandens telkinius, filtruoti į gruntą arba kaupti bei panaudoti ūkyje.

 

Biologinio nuotekų valymo įrenginio pliusai:

 

Gali būti montuojamas labai skirtingose vietose – tiek atokiau nuo gyvenamosios ar ūkinės patalpos, tiek šalia pastatų, taupant vietą galima montuoti po važiuojamąja kelio dalimi. Taip pat, šio tipo įrenginiai yra tinkami naudoti sklype esant aukštiems gruntiniams vandenims;

 

  • Nedideli eksploataciniai kaštai;
  • Patvarus ir ilgaamžis sprendimas;
  • Lengvas įrengimas;

 

Biologinio nuotekų įrenginio minusai:

 

  • Reikia būti atsargiems su nuotekų sudėtimi, nes didelio užterštumo nuotekoms reikės papildomo valymo;
  • Didelio cheminio užterštumo nuotekos gali nužudyti įrenginio mikroorganizmus;
  • Orapūtei reikalingas nuolatinis elektros tiekimas;
  • Biologinio nuotekų valymo įrenginio negalima sustabdyti, nes sustabdžius reikės vėl iš naujo užauginti biologinę mikrosistemą;

 

Biocheminis nuotekų valymo įrenginys

 

Biocheminė nuotekų valymo sistema savo veikimu yra sudėtingesnė nei biologinė, valymo grandinėje atsiranda papildomų žingsnių. Šio tipo įrenginiuose  teršalai bus išvalyti tiek biologiniu (aerobiniu būdu), tiek cheminiu.

 

Biocheminis valymo įrenginys gali išvalyti stipriau užterštas nuotekas ir išskaidyti biologiškai netirpius elementus. Todėl jis be trukdžių išvalys visas privataus namo buitines nuotekas, didesnės apimties įrenginys bus tinkamas nedideliam ūkiui ar pramoninės gamybos objektui.

 

Biocheminiam nuotekų valymo įrenginiui taip pat kaip ir biologiniam pirmiausia įrengiama sandari nuotekų surinkimo talpa, kurioje ir vyks valymo procesai.

 

Šalia valymo įrenginio (įprastai ne didesnio nei 1 metro atstumu) įrengiamas valdymo pultas, kurį sukonfigūruoja gamintojas. Taip pat, prijungiama orapūtė.

 

Įrenginėjant biochemini nuotekų valymo įrenginį labai svarbus įrangos vietos paruošimas. Gruntinio vandens lygis nuo žemės paviršiaus turi būti mažesnis nei 2,5 m, o pati talpykla būtinai turi būti tvirtinama ant gelžbetoninio pagrindo. Pats valymo įrenginys taip pat būtinai turi būti sutvirtintas diržais bei karšto cinkavimo varžtais.

 

Kaip nuotekos valomos biocheminiame nuotekų valymo įrenginyje

 

Įrenginyje vyksta dvigubas nuotekų valymas – tiek biologiniu, tiek cheminiu būdu. Pirmiausia, nevalytos nuotekos patenka į sistemą su aktyviuoju dumblu, kur yra perdirbamos taip kaip biologiniame nuotekų perdirbimo įrenginyje. Šio proceso metu yra išlaisvinamas dujinis azotas ir fosforas.

 

Esant poreikiui pašalinti didesnius kiekius fosforo į procesą įterpiama geležies druska. Šio, tretinio, valymo proceso metu, cheminių komponentų pagalba vandenyje ištirpusios medžiagos paverčiamos netirpiais kristalais, kurie yra sukaupiami nusodintuve ir taip pašalinami. Cheminiai preparatai naudojami ištirpinto fosforo junginių apdorojimui. Fosforas bei aktyvusis dumblas sėda ant įrenginio dugno.

 

Kaip ir biologiniame, taip ir biocheminiame nuotekų valymo įrenginyje svarbus yra perdirbimo metu susidariusių atliekų pašalinimas. Nusistovėjęs fosforas bei perteklinis dumblas periodiškai, asenizacinės mašinos pagalba, turi būti šalinami iš įrenginio ir atiduodami perdirbimui. Šiame procese svarbus ir tinkamas būdas ir aplinkai saugus būdas. Dumblo apdirbimo procesus atlieka įmonės, jums tik reikės periodiškai išsikviesti specialistus.

 

Susidariusio perteklinio dumblo pašalinimo dažnis priklauso nuo konkretaus įrenginio apkrovos, todėl pradžioje turėsite sekti ir kontroliuoti procesą atidžiau, kol bus aiškus periodiškumas.

 

Biocheminio nuotekų valymo įrenginio pliusai:

 

  • Biocheminis nuotekų valymo įrenginys gali išvalyti didesnio užterštumo nuotekas;
  • Esant poreikiui įrenginį galima sustabdyti ir po kurio laiko vėl pajungti naudojimui be didesnio paruošimo. Tai itin tinka naudojimui sodybose, ar sezoninių verslų vietose;

 

Biocheminio nuotekų valymo įrenginio minusai:

 

  • Sudėtingesnis įrengimas;

 

Valymo įrenginių kasdienė priežiūra ir eksploatacija

 

Tiek biologinio, tiek biocheminio nuotekų valymo įrenginio kasdienė priežiūra labai panaši. Turite laikytis pagrindinių taisyklių ir valymo įrenginių galėsite naudotis ilgus metus.

 

Valdymo pulto ir orapūtės priežiūra:

 

Kiekvienas įrenginys turės skirtingą valdymo pultą ir orapūtės priežiūros charakteristiką, su kuria jus supažindins meistrai. Tačiau pagrindinės priežiūros taisyklės yra bendros visiems įrenginiams.

 

Valymo efektyvumas didžiąja dalimi priklauso nuo orapūtės, tad jos periodinė priežiūra itin svarbi. Patikrinkite ar orapūtė neskleidžia neįprasto triukšmo, vibracijų, nekaista. Kartą per 3 mėnesius išvalykite orapūtės filtrus.

 

Valdymo pulte galėsite stebėti pagrindinius parametrus, taip pat jis praneš apie reikalingą valymą arba gedimą.

 

Daugiau, savo valymo įrenginiu galite pasirūpinti vengdami šių, draudžiamų dalykų sąraše:

DRAUDŽIAMA:

 

  • Į nuotekas pilti biopreparatus ir bakterijas;
  • Į nuotekas leisti kondensacinių katilų, baseinų, kubilų nuotekas (didelis kiekis vandens gali išplauti aktyvųjį dumblą iš sistemos, o chloras gali sunaikinti aktyvųjį dumblą);
    Naudoti minkštinimo ir nugeležinimo filtrus;
  • Į nuotekas leisti paviršines ir lietaus nuotekas;
  • Naudoti minkštinimo ir nugeležinimo filtrus;
  • Į nuotekas mesti higienos priemones, popierinius rankšluosčius, kačių kraiką ir kitas nesiskaidančias biologiškai atliekas;
  • Į nuotekas pilti ūkyje naudojamus chemikalus, dažus, automobilių tepalus ir alyvas, medicinos priemones ir vaistus;
    Pilti didelį kiekį maistinio aliejaus arba riebalų. Leistinas kiekis tai kasdieniai riebalų likučiai nuo indų;
  • Pilti dezinfekcines priemones, kurių sudėtyje yra chloro arba aktyviojo deguonies;
  • Net nenaudojant įrenginio, jo negalima palikti tuščio, kadangi tuščia talpa gali būti neigiamai paveikta išorinio grunto spaudimo. Nenaudojama talpa turi būti užpildyta vandeniu;

 

REKOMENDUOJAMA:

 

  • Skalbimo dienas paskirstyti per visą savaitę.
  • Nuosekliai naudoti tuos pačius buitinės chemijos preparatus. Aktyvusis dumblas tas pačias medžiagas geriau ir efektyviau „apdirba“.

 

 

Kokio dydžio nuotekų valymo įrenginį pasirinkti

 

Kadangi įrenginių pasiūla yra labai didžiulė ir rinkoje galite rasti daug skirtingų modelių, norėdami pasirinkti sau tinkamą pajėgumą turėsite tiksliai susipažinti su kiekvieno charakteristikomis.

 

Geriausiai jūsų poreikius atitinkantį įrenginį parinks specialistai, tačiau žemiau pateikiame preliminarius galingumus, bendram įsivaizdavimui.

 

Iki 4 asmenų poreikiams – apie 0,8 m3;

Iki 8 asmenų poreikiams – apie 1,5 m3;

iki 14 asmenų poreikiams – apie 2,5 m3;

 

 

Tikime, kad žinant nuotekų valymo procesus bus paprasčiau išsirinkti ir suprasti savo ūkio poreikius. Tačiau kiekvienu atveju siūlome tartis su specialistais, kurie įvertinę jūsų poreikius ir tiksliai atlikę skaičiavimus parinks jums tinkamiausią įrangą ir ją sumontuos.

 

Kasyba.com specialistai dirba su šiais nuotekų valymo įrenginių gamintojais: August ir ko, Feliksnavis ir Traidenis. Tai itin aukštos kokybės, patikimi, ilgaamžiai ir lengvai prižiūrimi nuotekų valymo įrenginiai. Visos šios trys įmonės rinkoje yra stipriausios ir patikimiausios, turinčios platų gaminių pasirinkimą.

 

Mūsų darbuotojai profesionaliai teikia itin platų paslaugų spektrą – nuo tinkamo valymo įrenginio parinkimo pagal jūsų poreikius, projektavimo bei konsultavimo iki pilno sistemų ir valymo įrenginių montavimo. Drąsiai kreipkitės į mūsų specialistus.

 

Susiję: 
  1. Buitinių nuotekų valymo įrenginiai;
  2. Nuotekų valymo įrenginių kainos.

 

Skaityti daugiau straipsnių.