Nors gyvename civilizuotoje valstybėje – nemaža dalis Lietuvos gyventojų vis dar neturi vandentiekio ar kanalizacijos ir naudojasi lauko tualetais. Negana to, kad pastarieji teršia namų aplinką, taip teršiami ir giliau esantys gruntiniai vandenys, o kas baisiausia ir geriamasis vanduo.
Asmenys, vis dar besinaudojantys lauko tualetais, aplinkos tarša nesirūpina ir nuotekų valymas jiems nerūpi. Dalis jų net nesusimato apie galimybę įsirengti vietinę kanalizaciją, o kitiems, kurie galbūt norėtų, anot jų pačių, tam trūksta lėšų. Tokių gyventojų buitinės nuotekos patenka į gruntinius vandenis, taip keldamos ligų ir įvairių infekcijų pavojų. Su tokiomis nuotekomis į aplinką patenka daug organinių, azoto bei fosforo junginių, o dėl to prastėja tiek šalies vidaus vandenų, tiek Baltijos jūros būklė.
Dalis tokių namų ūkių miestuose ar miestų pakraščiuose, mažesnėse gyvenvietėse, kur yra tokios galimybės, jau jungiasi prie centralizuotos nuotekų valymo sistemos. Deja, tačiau tiems, kurie gyvena vienkiemiuose, ar nedidelėse gyvenvietėse be centralizuoto nuotekų valymo, lieka vienintelė išeitis – buitiniai nuotekų valymo įrenginiai.
Kita, nors ir ne tokia patraukli, tačiau vis dar labai plačiai naudojama alternatyva – nuotekų surinkimo talpyklos. Nuotekų surinkimo talpos, pačios savaime, nėra nepatogios, nes gyventojui naudojimasis vietine kanalizacija nesiskiria, tačiau talpyklas reikia reguliariai ištuštinti.
Labai dažnai pasitaiko, kad gyventojai nesirūpina tokių talpyklų būkle, o ištuštinamos jos tik tais atvejais, kai persipildo ar išsilieja, nors už tokius pažeidimus gyventojams gresia net 240 eurų siekiančios baudos. Reikia pažymėti, kad yra pakankamai daug įmonių, kurios užsiima nuotekų išsiurbimu ir išvežimu, o pati paslauga daug nekainuoja ir yra daug pigesnė, nei bauda.
Patogumas, kai norint atlikti gamtinius reikalus nereikia eiti į lauką, ypač žiemos metu, yra tikrai didžiulis faktorius, tačiau tai dar ne viskas. Dėl Europos Sąjungos direktyvų, kurios nurodo įdiegti tvarkingas nuotekų valymo sistemas šalyje, atsakingos Lietuvos institucijos skubiai ėmėsi daryti tvarką, todėl gyventojai bus raginami, o nesusitvarkę – baudžiami.
Tvarkingas nuotekų valymas opi problema ne tik sodybų ar vienkiemių gyventojams, bet ir įmonėms, įsikūrusioms ten, kur nėra centralizuoto nuotekų tvarkymo. Verslui suprasti kas labiau apsimoka, neretai yra paprasta: tereikia paskaičiuoti ar pigiau yra jungtis prie centralizuotų nuotekų valymo sistemų, kurios dažnai yra toli, ar įsirengti atitinkamo našumo nuotekų valymo sistemas. Teisingai eksploatuojamo tokio įrenginio išvalytą vandenį net galima panaudoti kitoms ūkio reikmėms, todėl įmonės išvalytą vandenį dažnai panaudoja vejų laistymui, ar automobilių plovimui.
Lietuvoje itin sparčiai auga nuosavų būstų statyba. Išduodamų statybos leidimų skaičius vejasi kelis kartus daugiau gyventojų turinčios Švedijos išduodamų statybos leidimų kiekį. Dažnas svajoja gyventi savo individualiame name, tačiau griežtėjant aplinkosaugos įstatymams, retas kuris susimąsto apie tai, kad teks pasirūpinti ir kokybišku nuotekų valymo įrenginiu, nes prie netvarkingos kanalizacijos prijungtas būsto ūkis terš gamtą ir gruntinius vandenis – visa, kas ištekės iš buitinės technikos, praustuvių ar klozetų, nutekės į nuotekoms skirtus šulinius. Tokie šuliniai dažnai yra neprižiūrimi ir prakiūra, o tuomet užterštas ir pavojingas vanduo atsiduria gruntiniame vandenyje.
Neretai įsirengdami namą, gyventojai numoja ranka į tvarkingą buitinių nuotekų valymą, nors teisės aktai aiškiai numato, kaip nuotekas turi tvarkyti individualūs namai ir reikalavimai laikui bėgant tik griežtėja.
Jei namo savininkai neturi galimybės prisijungti prie centralizuotos sistemos – privaloma naudoti biologinius nuotekų valymo įrenginius. Aplinkos ministerija jau numatė, kad iš nuotekų turi būti šalinamas ir azotas bei fosforas. Namo nuotekų valymo įrenginys turi atitikti visus keliamus reikalavimus bei standartus. Savininkai patys turi pasirūpinti, kad jų nuotekos būtų tinkamai tvarkomos. Kadangi toks vanduo vėl patenka į aplinką, ypač svarbu, kad jis būtų tinkamai išvalytas, o valymo įrenginys atitiktų aukščiausius aplinkosaugos reikalavimus.
Nuotekų valymo įrenginiai skirstomi į didžiuosius ir mažuosius – didieji valymo įrenginiai naudojami rečiau ir yra skirti kaimo turizmo sodyboms ar ištisiems gyvenamiesiems kvartalams. Jei nuotekų valymo įrenginys bus reikalingas standartinei 3-5 asmenų šeimai, gyvenančiai nuosavame name, tada dairytis reikėtų į mažesnius. Jei įrenginys valys sodybų, viešbučių ar biurų nuotekas – reikėtų didesnio našumo.
Perkamiausi, mažieji nuotekų valymo įrenginiai, taip pat yra laikomi statybos produktais – prieš pateikiant juos į rinką, šie turi būti išbandomi akredituotose laboratorijose. Asmenims, kurie jau yra įsirengę ar planuoja įsirengti nuotekų valymo įrenginius, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ar įrenginys paženklintas CE ženklu ir ar jo gamintojas ar platintojas pateikia eksploatacinių savybių deklaraciją.
Jei įrenginiai yra nekokybiški ir nesandarūs – jie neišvalys nuotekų pagal reikalavimus. Tokiu atveju vanduo atsidurs gruntiniuose vandenyse, o iš jų mūsų geriamojo vandens stiklinėse. Taip pat svarbu, kad įrenginys būtų kompaktiškas, neužimtų daug vietos, nebadytų akių bendrame sklypo vaizde, neskleistų jokio kvapo. Pasidomėjus apie nuotekų valymo įrenginius, galima įsigyti itin švariai nuotekas valančių, sertifikuotų ir atestuotų įrenginių, kuriuos leidžiama montuoti net saugomuose gamtos kampeliuose.
Nuotekų valymo įrenginio dydį reikėtų rinktis pagal tai, kiek name gyvena ar pastate dirba žmonių ir kiek šie sunaudoja vandens. Derėtų atsižvelgti ir į tai, kad šeima ar kolektyvas gali pagausėti, nes pasirinkus per mažą valymo įrenginį teks jį keisti ar susidurti su nepatogumais.
Nuotekų valymo įrenginį derėtų įsigyti tik iš įmonės, kuri užsiima ne tik prekyba ir montavimu sklype, bet ir teikia aptarnavimo paslaugas. Neretai įmonė pardavusi nuotekų valymo įrenginį neturi specialistų, kurie gali suteikti konsultacijas ar pagalbą jos prireikus.
Pasitaiko atvejų, kai gyventojai pasirenka netinkamo dydžio įrenginius, patys bando juos montuoti, neteisingai juos prižiūri. Specialistai teigia, kad dažnai susiduria su gyventojų sukeltomis problemomis nuotekų valymo įrenginyje, kuomet šis užkemšamas į kriauklę ar klozetą ar dušą metant vandenyje netirpius daiktus. Be to, gyventojai vengia reguliaraus įrenginio patikrinimo ar išvalymo. Nuotekų valymo įrenginį kartą ar du per metus būtina išvalyti. Tokį darbą geriausia patikėti kvalifikuotiems specialistams, kurie naudoja profesionalią įrangą. Taip įrenginys nesukels ekologinių katastrofų žmonių kiemuose ir tarnaus ilgai.
©Kasyba.com